Grindinis šildymas

Kodėl grindinis šildymas?

Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos vartotojas – komforto lygis. Vandeninei grindinio šildymo sistemai paprastai naudojamas 30–40 °C vanduo, kitaip negu radiatorinėms sistemoms, į kurias tiekiamas 70–80 °C vanduo. Grindų paviršius sušildomas ne daugiau kaip iki 29 °C – šilčiausia apačioje, galvos lygyje vėsiausia. Įrengus grindinį šildymą, energijos išlaidos gyvenamosiose patalpose paprastai sumažėja daugiau nei 20 %.

• Energetiškai efektyvesnė šiluma ir iki 20 % mažesnės eksploatacijos išlaidos, palyginti su radiatorinėmis sistemomis.
• Tolygus temperatūros pasiskirstymas visoje patalpoje.
• Jokių šaltų grindų žiemą – akmeninės ar keraminės grindys malonesnės, kai yra šiltos.
• Idealus suderinamumas su kondensaciniais katilais ir šilumos siurbliais – reikalinga žemesnė vandens temperatūra.
• Jokių apribojimų išdėstant baldus ir išnaudojant erdvę.
• Saugu vaikams ir senjorams – jokių karštų paviršių.
• Mažesnis alerginis poveikis – mažiau dulkių pernešama oro srautais.

Pagrindinis trūkumas – įrengimo kaštai, nežymiai didesni nei radiatorinės sistemos.

Grindinis šildymas su skirtingais šilumos šaltiniais

Kieto kuro katilas. Pageidaujama akumuliacinė talpa: ji užšildoma iki 90 °C ir, palaipsniui vėsdama, per pamaišymo vožtuvą atiduoda šilumą grindims – tai gali trukti iki kelių parų.

Granulinis katilas. Akumuliacinė talpa nebūtina. Modernūs granuliniai katilai turi automatinį uždegimą ir reguliuojamą granulių padavimą, todėl palaiko vienodą grindų temperatūrą.

Dujinis katilas. Akumuliacinę talpą atstoja pačios grindys: katilas greitai reaguoja ir gali veikti vos 10 % maksimalios galios, todėl su 3–4 kW galia neišsijungdamas palaiko nustatytą temperatūrą – taip pasiekiama maksimali ekonomija.