Kondensaciniai dujiniai katilai
Europoje nuo seno įprasta skaičiuoti ir vertinti katilų naudingumo koeficientą nuo žemutinės kuro vertės, neįvertinant vandens garų slaptosios garavimo šilumos, nes vandens garai kartu su degimo produktais išmetami į atmosferą. Šiuolaikiniuose kondensaciniuose katiluose šios šilumos dalis papildomai gali siekti iki 11%. Tokiu būdu remiantis tik žemutine kuro verte, katilo naudingumo koeficientas viršija 100% ir gali siekti iki 110%.
Kiek kuro galima sutaupyti, įrengus kondensacinį katilą?
Palyginus įprastinių tradicinių ir kondensacinių katilų naudingumo koeficientus, ekonomija gali siekti iki 14-17%, priklausomai nuo šildymo sistemos temperatūros.
Šie papildomi šilumos procentai gaunami dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Pirmoji – kondensacinių katilų išmetami degimo produktai yra labai žemos temperatūros, palyginus su įprastiniais tradiciniais dujiniais katilais. Tai leidžia gauti papildomus 3-5%.
Antroji – mažesni kondensacinių katilų šilumos nuostoliai į aplinką nuo katilo korpuso kurie neretai buna pašiltinti, dūmtraukio antgalio ir kt. paviršių bei svarbiausia mažesnės kuro sąnaudos dėl tobulesnių degiklių. Tradiciniuose dujiniuose katiluose didelę dalį šių nuostolių sudaro blogas kuro sudegimas degiklio starto metu. Kuo daugiau tokių nekokybiškų startų ir kuo ilgesnis degiklio išsijungimo laikas, tuo žemesnis tradicinio katilo naudingumo koeficientas. Dažniausiai tradicinių katilų eksploatacinis naudingumo koeficientas būna žemesnis nei 90 %. Kondensacinių katilų degikliai dirba moduliaciniu režimu, t.y. tolygiai mažina liepsną ir savo galingumą pagal poreikį labai plačiose ribose. Jų minimali galia sudaro 10-15% nuo maksimalios galios. Todėl šie degikliai ilgą laiką dirba neišsijungdami ir to pasekoje nebelieka aukščiau aprašytų nuostolių.
Užsienio šalių praktika parodė, kad tradicinio dujinio katilo pakeitimas kondensaciniu gali sutaupyti iki 30% kuro, priklausomai nuo skaičiuojamosios sistemos temperatūros ir tradicinio katilo konstrukcijos.
Ar verta įrengti kondensacinį katilą aukštatemperatūrėje šildymo sistemoje?
Kondensaciniai katilai gali būti montuojami tiek radiatorinėse, tiek grindinio šildymo sistemose. Grindų šildymo skaičiuojamosios temperatūros 50/40°C arba 40/30°C leidžia pilnai išnaudoti vandens garų degimo produktuose kondensacijos slaptąją šilumą. Šiek tiek mažiau šios šilumos išnaudosime su radiatorine šildymo sistema.
Savaime suprantama, kad kondensaciniam katilui dirbant 80/60°C temperatūriniame režime, vandens garų kondensacija katile nevyks, rasos taškas 57°C ir mes neišnaudosime tos papildomos slaptosios garavimo šilumos bei 11% efektyvumo.
Tačiau yra dvi priežastys, kodėl apsimoka įrengti kondensacinį katilą aukštatemperatūrėje radiatorinėje sistemoje.
Pirmoji – net ir nevykstant vandens garų kondensacijai, dirbant 80/60°C temperatūriniame režime, iš kondensacinio katilo išmetamų degimo produktų temperatūra dėl išvystytų šildymo paviršių bei degiklio bus gerokai žemesnė, palyginus su tradiciniu katilu. Todėl naudingumo koeficientas vis tiek bus 6-10% aukštesnis.
Antroji – kondensacinio katilo darbo laikas 80/60°C temperatūriniame režime sudarys tik nedidelę šildymo sezono dalį. Aukštatemperatūris režimas bus naudojamas, kada išorės oro temperatūra yra -20°C ÷ -23°C. Išorės temperatūrai kylant, šildymo sistemos temperatūra turi būti mažesnė, nes bus mažesni šilumos nuostoliai ir reikės mažiau šildymo galios. Be to, pagal daugiamečių meteorologinių stebėjimų duomenis, Lietuvoje vidutinė šildymo sezono temperatūra yra apie -0,5°C. Kaip tik pagal šią temperatūrą skaičiuojamos katilo metinės dujų sąnaudos. Daugiau kaip 85% šildymo sezono laiko lauko oro temperatūra svyruoja apie 0°C. Esant tokiai lauko oro temperatūrai, šildymo sistemos temperatūra bus apie 55/45°C. Prie tokių žemų temperatūrų didžioji vandens garų dalis kondensuosis katile ir bus išnaudojama jų slaptoji garavimo šiluma.
Taip pat reikia nepamiršti, kad senose sistemose radiatoriai dažniausiai yra didesni ypač špižiniai, nei jų reikėtų, esant temperatūroms 90/70 ar 80/60°C. Todėl drąsiai galima jungti kondensacinį katilą prie senos šildymo sistemos.
Projektuojant naują radiatorinę šildymo sistemą, matyt, optimaliausios skaičiuojamos temperatūros būtų 75/60°C. Radiatoriai turėtų būti tik trečdaliu didesni, palyginus su temperatūromis 90/70°C ir sistema pabrangtų nesmarkiai, tačiau su žemesne šildymo temperatūra pilnai išnaudotumėme slaptają garavimo šilumą.
Parinksime Jums tinkamiausią dujinį katilą bei jį sumontuosime, dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis info@diterma.lt arba +370 679 080 79