Dujiniai katilai

Kondensaciniai dujiniai katilai

Šiuolaikiniuose kondensaciniuose katiluose papildomai išnaudojama vandens garų slaptoji garavimo šiluma, kuri gali sudaryti iki 11 %. Todėl, skaičiuojant pagal žemutinę kuro vertę, katilo naudingumo koeficientas viršija 100 % ir gali siekti iki 110 %.

Kiek kuro galima sutaupyti?

Palyginus tradicinių ir kondensacinių katilų naudingumo koeficientus, ekonomija gali siekti 14–17 %, priklausomai nuo šildymo sistemos temperatūros:

• Kondensacinių katilų išmetami degimo produktai yra labai žemos temperatūros – tai papildomi 3–5 %.
• Mažesni šilumos nuostoliai į aplinką ir tobulesni moduliaciniai degikliai, kurių minimali galia sudaro 10–15 % maksimalios – jie ilgai dirba neišsijungdami, todėl nebelieka nuostolių dėl dažnų startų.

Užsienio šalių praktika rodo, kad tradicinio dujinio katilo pakeitimas kondensaciniu gali sutaupyti iki 30 % kuro.

Ar verta kondensacinį katilą jungti prie radiatorių?

Taip. Kondensaciniai katilai montuojami tiek grindinio, tiek radiatorinio šildymo sistemose. Grindinio šildymo temperatūros (50/40 °C ar 40/30 °C) leidžia pilnai išnaudoti kondensacijos šilumą, tačiau naudinga ir aukštatemperatūrėje sistemoje:

• Net nevykstant kondensacijai, kondensacinio katilo naudingumo koeficientas būna 6–10 % aukštesnis nei tradicinio.
• Aukštos temperatūros režimas reikalingas tik per didžiausius šalčius. Vidutinė šildymo sezono temperatūra Lietuvoje – apie −0,5 °C, tad didžiąją sezono dalį sistema dirba apie 55/45 °C režimu, kai garai kondensuojasi.
• Senose sistemose radiatoriai dažniausiai būna didesni nei reikia, todėl kondensacinį katilą drąsiai galima jungti prie esamos sistemos.

Projektuojant naują radiatorinę sistemą, optimaliausios skaičiuojamosios temperatūros būtų apie 75/60 °C.